Pirmas kartas...

Šiais visuotinio vojerizmo laikais, nusprendžiau kad reiktų ir man pasidalinti savo išgyvenimais,  įvykiais ir sprendimais su kitais. Na gerai, turiu ir dar keletą, ne tokių pretenzingų priežasčių:

1. Po šiokių tokių įvykių, gerokai supurčiusių mano pasaulį, pradėjau abėjoti ankščiau vos ne šventomis laikytomis tiesomis (meile, draugyste, tarpusavio pasitikėjimu,...)
2. Nors ir turiu daug draugų, supratau, kad neturiu tų tikrųjų. Su kuriais visada gera, su kuriais gali būti visiškai savimi, kuriais gali besąligiškai pasikliauti. Todėl daug kuo negaliu pasidalinti net su mylimais žmonėmis.
3. Dažnai jaučiuosi vieniša (oh kalbu kaip psichologo kabinete) todėl noriu savo mintimis pasidalinti su virtuoliu draugu- dienoraščiu.
4. Kai kurie dalykai tampa aiškūs ir realus tik kada, kai juos užrašai.